Patys 2013 metai, projekte www.pasyvusnamas.info buvo turiningi savo naujienų kiekiu, nes ir namas "auga" fiziškai ir patsai elektroninis blogas pildosi. Todėl šie metai į vieną naujienų puslapį net netilpo ir skaidymas bus šiem metams į du ar net tris skyrius. Laikas parodys, kiek tų naujienų prisikaupė per šiuos metus. Žemiau esanti informacija yra skirta pirmiesiems šių metų trims mėnesiams. Belieka tik pasikartoti, kad straipsnio atsiradimo, arba sukūrimo data, dar nereiškia apie straipsnio pabaigtumą ar jo stagnaciją. Atsiradūs naujoms mintims ar įdėjoms straipsniai pildomi ir taisomi. Gal pražiopliname kažikur gramatikos ar stiliaus klaidą...Iš anksto atsiprašome už šiuos nepatogumus tinklapyje. Tinklapis nuolatos yra atnaujinimas ir pildomas nauja informacija. Vien tik apie plytas ir šiltinimo medžiagas rašyti nuobodoka. Ankščiau ar vėliau stengsimės įdėti informaciją susijusią ir su pasyvaus namo perferiją - augalai, namų augintiniai, duona, kelionės ir kitos gyvenimiškos smulkmenos.
2013 kovo 21 diena. Saulės kolektoriai meniu skyriuje - alternatyvi energetika, kuris tikėtina, laikui bėgant, taps blog kategorija. Kairėje pusėje matote mažą saulės žemėlapio kopiją mūsų valstybės teritorijoje. Apie 950-1150 kWh į kvadratinį metrą saulutės spindulių pasiekia mūsų kraštą. Bet esminiai saulės energijos kiekiai bus tarp balandžio vidurio ir iki spalio mėnesio pabaigos. Saulės kolektorių efektyvumas giedrą dieną sudaro apie 100% efektyvumo, mažam debesuotumui esant - 80%, dideliam debesuotumui atslinkūs - 50%. Internete daug diskusijų apie šiuos įrengimus... Keletas esminių aspektų pabandysime paliesti ir straipsnyje. Pramoniniai saulės kolektoriai atsiperka per 7-9 metus, o jų garantija yra apie 10 metų, nors skelbiama, kad tarnavimo laikas ir visi 25-30 metų. Klausimas kyla, kodėl garantijos metas toksai mažas. Savadarbiai saulės kolektoriai gali atsipirkti ir per keletą metų - reikia tik skirti savo laiko ir kruopštumo. Su savadarbių saulės kolektorių šiltu vandeniu galėsite mėgautis šiltuoju metų laiku mūsų krašte. Saulės kolektoriaus sistemos kainą kelia ir nepigios vandens talpyklos su skirtingais vandens pašildymo kontūrais...Esmė šių eilučių banali - diskutuotinas, svarstytinas pasyvaus namo elementas, bet kol kas pramoninių saulės kolektorių kainos ir naudos santykis yra ne vartotojo naudai. Teoriškai ties 2013-2014 metais tai yra daugiau prabangus žaislas nei investicija į aleternatyvią energetiką.
2013 kovo 19 diena. Namo privalumai ir trūkumai - minčių rinkinukas arba bandymas atsakyti į klausimą - ar jums reikalingas namas su jo privalumais ir trūkumais. Sprendimo kelias yra trejopas. Pirmasis yra gyventi bendroje laiptinėje - butas yra jūsų gyvenamasis plotas. Gyvenimas name reikalauja šiokių tokių galimybių rinkinio. Reikalingas didesnis transporto kiekis šeimoje, didesnės kuro sąnaudos, vaikų būreliai ir jų susitikimai su draugais. Svarstymai ir sprendimo variantai kiekvienu atveju bus skirtingi kiekvienoje šeimoje. Net jei mūsų straipsnis jums ir nepatiks - ant atskiro lapo, padalinto į dvi dalis, surašykite sau mintis apie būsimo namo privalumus ir trūkumus. Atsakykite sau į klausimą kas yra jūsų šeimai nuosavas namas... Statuso ir įzaizdžio dalis, gyvenimo būdas, pasaulėžiura, tradicija, gyvenamojo ploto sprendimas ar bereikalingas statinys sekant draugų pavyzdžiu.
2013 kovo 16 diena. Egzistencinių minčių straipsnis blog kategorijoje Įdomybės - gyvenimo prasmė . Lietuviai tiek mėgsta užsiimti saviplaka ir virkavimu apie mūsų sunkų gyvenimą. Masinės informavimo priemonėse pastoviai akcentuojama vis blogėjanti padėtis visur ir viskame. Kaip iliustraciją pateikėme antidepresantų vartojimą ES šalyse. Žiniasklaida teigia - lietuviai naudoja vos ne daugiausiai antidepresantų - pažvelgi į visų valstybių statistiką ir pradedi stebėti... Liuksemburgo ar Švedijos suvartojami antidepresantų kiekiai ne tiesiogiai proporcingi gaunamoms pajamoms. Liuksenburge minimali alga yra 10 kartų didesnė nei Lietuvoje, o antidepresantų suvartojamas kiekis tik 45% mažesnis, o Norvegijoje antidepresantų kiekis yra net didesnis nei suvartojamas mūsų krašte. Bandėme parodyti šiuo pavyzdžiu, kad pinigai su gyvenimo prasme ( arba laime ) neturi tiesioginio ryšio. Kaip sakė senovės išminčiai - skurde gyvenantys žmonės tiki, kad pinigai gali padaryti juos laimingais, o turitingi žmonės žino, kad pinigai jų gyvenime laimės neatneš. Tikimės video medžiaga, apie žmogaus esybę, jums bus informatyvi ir naudinga. Savotikškas atsakymas rastas straipsnyje - laimingi žmonės.
2013 kovo 12 diena. Straipsnis saugios kaiminystės principaiaugios kaiminystės principai tinka prie bet kurio namo - nuo palapinės iki valdovų rūmų. Dažniausiai mūsų ir aplinkinių abejingumas savai aplinkai yra geras signalas kriminaliniam elementui likti nepastebėtam. Tikimės iš policijos daugiau nei pati policija sugeba šiuo metu. Prie kiekvieno namo pastatyti po policijos patrulį neįmanoma, o nusikaltimų prevencija yra kiekvieno piliečio galimybių ribose, kaip ne keista būtų. Australijos kriminalinės policijos skyrius sudarė banaliai-elementarų minčių rinkinį kuris ir publikuotas saugios kaiminystės skyriuje. Statistika skelbia, kad saugios kaiminystės principus realizavusios bendruomenės kartais sumažina vagystes, apiplėšimus ir kitokius nusikaltimų skaičius. Susipažinkite su šiomis banalybėmis ir jūsų aplinka taps saugesnė jums ir aplinkiniams kaimynams. Lentelė, skelbianti saugios kaiminystės principų įgyvendinimą bendruomenėje, informuos potencialiius ilgapirščius, norinčius " ilgam laikui pasiskolinti" jūsų turtą, apie visuomenės organizuotumą. Išduosim paprastą tiesą - imama tai kas lengvai pasiekiama.
2013 kovo 6 diena. Skyrius saulės baterijos - atsinaujinančios energijos šaltinis. Visuose pasyvaus namo aprašymuose yra akcentuojami prioritetai atsinaujinančiai energetikai. Ilgą laiką atsinaujinačios energetikos šaltiniai buvo daugiau egzotika nei reali nauda eiliniam vartotojui. Saulės baterijos su naudingumo koeficientu 14-17% energiją perduodančios akumuliatoriams - brangus žaislas neatsiperkantis jokiam vartotojui. Pasyvus namas yra pirma energetiškai efektyvių namų grandis. Sekantis žingsnis yra teigiamos energijos namai, o jų esmė yra pagaminti daugiau energijos nei patsai namas suvartoja. Šie namai turės galimybę atsirasti kuomet perteklinė saulės baterijų energija perduodama elektros tinklams ( balandis-spalis), o sumažėjus saulės intencyvumui ( lapkritis-kovas) vartotojas pasiima iš elektros tinklų sukauptą energiją. Diskusijos, apie šią energijos mainų strategiją, intencyviai vyksta pastaruoju metu. Tikėtina, kad visa juridinė šio klausimo duomenų bazė bus paruošyta apie 2015 metų pabaigą. Laikas parodys.
2013 kovo 1 diena. Rekuperatorius arba vėdinimas. Atrodytų viskas paprasta su tuo vėdinimu - patalpoje esantis oras pakeičiamas šviežiu oru. Besikeičiantys oro srautai, per šilumokaitį, sumažina šilumos nuostolius. Bet pirmas žvilgsnis į vėdinimą gali būti ganėtinai apgaulingas. Jūsų name patalpų paskirtys yra labai savitos - techninės, poilsio, maisto gamybos, higienos. Kiekviena patalpos paskirtis reikalauja skirtingo vėdinimo strategijos, gyventojų kiekis apsprendžia šviežio oro poreikius. Projektuojant vėdinimo sistemą pasyviame name reikia atsižvelgti į ortakių ilgius arba kitaip tariant sistemos pasipriešinimą, oro padavimo-ištraukimo greičius ir numatyti dar nemažai didelių ir mažų smulkmenų. Rekuperacinė sistema - protingi namo plaučiai...jei atlikta viskas su protu.
2013 vasario 27 diena. Stogas pasyviame name. Bandymas aprašyti visą stogo "augimo" procesą nuo miedienos pjovimo žiemą iki šiltnimo. Nestandartinis sprendimas, jei lyginsime iki šiol naudotas ir naudojamas stogų konstrukcijose, yra dvitėjinės gegnės. Esmė tokio pasirinkimo yra paprasta - jūsų pasyvaus namo stogo šiltinimui prisireiks apie pusė metro akmens vatos. Jei gegnės storis turi siekti apie 40 centimetrų tuomet medžio plongalys turėtų siekti apie 45-50 centimetrų. Dar kartelį pasikartosim - ploniausia medžio, o ne storiausia, vieta turi sudaryti aukščiau minėtus pusmetrius. Pabandykite tokių medžių skerspjūvių pasiteiraiti lentpjūvėse - kaina bus kosminių dydžių arba nerasite visai tokių medžių.
2013 vasario 27 diena. Pasyvaus namo langai. Šalčiausiai-šviesiausia pasyvaus namo vieta. Bunkeris nuo namo turi vieną iš skirtumų. Name langai bus visuomet. Čia jei daugiau iš jumoro pusės. Straipsnis apie langų montavimo pažangesnius būdus, sandarinimą ir kitas subtilybes ikomponuojant šiuos namo elementus tarp sienos ir šiltinimo sluoksnio. Pagrindinis iššūkis buvo tame, kad po langų montavimo nesigautų "bunkerio" efekto, kuomet lauko angokraščiai tampa neestetiškai dideli. Manome, kad su šia problema pavyko susitvarkyti. Termoviziniai tyrimai parodė visus kruopštaus montavimo privalumus ir geros kokybės langų konstrukciją tik iš teigiamos pusės. Yra ir geresnių paketų su vakuminiu užpildu, bet kainos ir kokybės santykis šiam momentui neleidžia plačiai naudoti tokių "prabangių" naujovių. Ateis laikas ir vakuminiams paketams...
2013 vasario 26 diena. Straipsnis perdangos. Kadangi namas yra klasikinės lietuviškos kaimo architekūros - gryčia su mansardiniu stogu, todėl labai stipriai nuo kalsikinių betonių sprendimų nebuvo nutolta. Statybos vyksta greičiau su monolitinėmis-tusčiavidurėmis plokštėmis. Kranas ir viena ilga platforma pasirodys jūsų statybų aikštelėje, bet greitėja statybų laikas, kuomet lyginsime monolitinių perdangų motavimą. Monolitinės perdangos montavimo sudėtingumas yra nepalyginimas su mūsų pasirinktomis tusčiavidurėmis plokštėmis. Todėl tik dar kartą belieka pasikartoti apie šių tusčiavidurių plokščių patogumą montuojant ir didžiulę laiko ekonomiją jūsų statybos aikštelėje. Įpatingai, tokios laiko ekonomijos, padeda per lietingesnius statybų metus.
2013 vasario 25 diena. Šiltinimo medžiagos straipsnis kol kas nesigavo patsai "storiausias", nors pačios šiltinimo medžiagos, pasyviame name, tikrai daugiau betono ar silikato blokelių kartu sudėjus. Kuomet statybininkai žiūrėdavo į namo sienas ar stogo šiltinimo kiekius matydavosi lengvas nustebimas arba įkyrus klausimas - kam tiek reikia? Iki šiol visi statybininkai dažniausiai matydavo nešančios sienos storį žymiai didesnį nei pačios šiltinimo medžiagos kiekį. Pas mus gi viskas atvirkščiai ir sienų šiltinime ir stogo, o pagaliau ir plokštuminio pamato šiltinimo medžiagų kiekis visai nenusileidžia anksčiau minėtoms konstrukcijoms. Pabandėme apžvelgti kaip visos šitos medžiagos ( vata ir putopolistirenas) buvo sumontuotas ant pasyvaus namo sienų. Stebint patiems šiltinimo medžiagų nuotraukas paties darosi keista - ar tikrai visas šis kiekis pritvirtintas prie mūsų pilotinio projekto sienų. Nepaisant visų sunkesnių montavimo įpatumų pavyko visus blokus pritvirtinti ir teisingai užsandarinti visus tarpus ir tarpelius. Net šalimais patalpintoje nuotraukoje matosi skirtumas tarp nešančios sienos ir šiltinimo medžiagos apimčių.
2013 vasario 23 diena. Per vieną dieną resurse pasirodė du straipsniai. Nors pasirodyti, tai dar nereiškia, kad patys straipsniai įgavę galutinį savo vaizdą tokį, koksai matomas jūsų dabartiniu momentu. Bet vis dėl to straipsnis namo sienos yra būtinas, kuomet kuriamas puslapis apie pasyvų namą. Koks gi namas be sienų? Pasirinktas tvirtos lygios sienos pavyzdys su kuriuo straipsnyje ir susipažsite. Amerikos neatradom sienų konstrukcijose, bet pasiektu rezultatu taip pat nesiskudžiame. Faktiškai nešančias namo sienas galima pavadinti dirbtiniu akmeniu. Tai pirmoji namo siena, kuri laikys visas namo perdangas bei stogo konstrukciją. Straipsnyje surasite naudingos video medžiagos, kuri pagrindžia teisingą sienų pasirinkimą ir nuotraukų galerijos iš statybų aikštelės apie pačių namo sienų atsiradimą.
2013 vasario 23 diena. Publikuotas straipsnis - plokštuminis pamatas. Nors patsai pamatas-ploštė išlietas fiziškai, patsai straipsnis atsirado šiek tiek vėliau, nes fizinis pamato atsiradimas ir paties puslapio startas nesutapo savo laike. Nors šio pamato atsiradimo autorystę bandoma priskirti tai švedams, tai kanadiečiams, bet pavarčius senesnes gelžbetoninių konstrukcijų knygas, galima surasti skyrių, kuriame jau 1990 V.G.T.U. studentams buvo galimybė susipažinti su šios konstrukcijos pagrindiniais elementais. Gal tik principinės schemos, ano meto, nebuvo taip drutai apšiltintos pavyzdžiuose ir poreikis tam mūsų krašte dar nebuvo toksai aktualus. Laikas pakoregavo šiltinimo detales, dabar naudojamiems plokštominiams pamatams, bet statybos inžinieriai jau nuo pat 1990 metų žinojo apie tuos pamatus ir nėra tai naujiena išsilavinusiems statybų vadovams.
2013.vasario 10 diena. Sukurtas straipsnis - energetinė nepriklausomybė. Kandangi internetinio resurso devizas yra " asmeninė energetikos strategija", pabandėme panagrinėti klausimus susijusius su valstybės ir žmogaus energetinės nepriklausomybės peripetijomis. Seniai jau ne paslaptis, kad per energetiką valstybės kuria savo politiką, o iš tos politikos ir įtakos sferų sankirtų gaunasi labai nemažai bėdų eiliniam piliečiui. Kuomet kurtas straipsnis, vyko aistringi debatai ties skalūninių dujų kainomis, kuomet rašomos šios eilutės, jau net barelis naftos kainuoja 59 usd. ir dujų terminalas iš priklausomybės nuo rusiškų dujų pavirto į mažą inkariuką, kuris neleidžia pilna apimtimi kristi šildymo kainoms. Energetinė nepriklausomybė rodos yra, tik klausimas lieka eilinio piliečio lūpose paprastas - o kuomet atpigs šildymas? Atsakymas jau yra - kuomet pasistatysite pasyvų namą arba dorai renovuositės esamą savo būstą. Tai ir bus jūsų asmeninė energetikos strategija.